Varškės spurgos
- Details
- Leave a Comment
Jau matyt geras mėnesis kaip galvoje sukasi mintis apie spurgas, bet vis galvoju kaip čia išsisukti su kiek sveikesniais skanumynais. Deja, kai po kelių bandymų iškepti sveikus pyragus ar keksiukus, mums jie niekaip neįtiko, supratau, kad geriau jau nesveikas bet užtat skanus desertas, nei sveikas bet neskanus… Tad savaitgalį pasitikau su kilogramu varškės ir mintimi – nuo pat ryto susirasiu receptą ir eisiu kepti taip išsvajotų spurgų.
Beje, nors ir turiu kompiuteryje išsisaugojusi begalybė receptų, šiais metais užsibrėžusi išnaudoti kuo daugiau turimas knygas. Tad perverčiau beveik visas knygas, kuriose buvo tikimybė rasti spurgas. Reikia pripažinti, namuose yra vos trys knygos, kuriose yra spurgų receptai. Išsirinkti buvo tikrai nesudėtinga, ypatingai kai žinai, jog spurgos turi būti su varške ir be mielių (tiek laukti nusiteikusi nebuvau). Receptą kaip visada truputį pasiderinau pagal save, bet tikiu kad tai tik į gerą.
Pradžioje, kai pradėjau kepti jas, kiek nusivyliau, nes mano svajonėse spurgos turi būti traškia išore, o pirmos partijos pirma spurga buvo minkšta… Antrą partiją pakepiau truputuką ilgiau, ir kas svarbiausia, reikėjo būti truputį kantresnei ir leisti daugiau atvėsti. Tada ir išorė, ir vidus gavosi taip kaip ir norėjau. O kai vyras ir vaikai išsakė savo nuomonę „SUPER!!!” bei užsiprašė pakartoti, negalėjau pasipriešinti – sekmadienio rytą atsikėliau kiek anksčiau ir gerdama rytinį kavos puodelį iškepiau dar. Spurgos rutuliukų formos gi pačios išsiverda karštame aliejuje – pačios žino kada joms reikia apsiversti, o man belieka gurkšnoti kavą ir viena akimi stebėti, kada jau laukas jas ištraukti.
Puslapyje jau yra varškės spurgų receptas, tačiau jame yra daugiau miltų, o man norėjosi kuo mažiau miltų, tačiau kad būtų rutuliukų formos, todėl ir ieškojau kito varianto. Beje, varškę pirkau tokią, kuri būtų didesniais grūdeliais, nes mano šeimynai patinka, kai matosi jie kepiniuose. Jei rinksitės kitokią, tiesiog pasiderinti gali tekti miltų kiekį. Tešla turi gautis tokia, kad drėgnomis rankomis galima būtų suformuoti rutuliukus ir jie išlaikytų formą, tačiau sausomis rankomis paėmus, tešla bus lipni.
Varškės spurgytės
Užtruksime:
Išeiga: 8 porcijos (jei nesinorės dalintis, tai bus tik 4 :))
Kaloringumas: tokiais skanėstais reikia mėgautis ir nieko jau nereik čia skaičiuoti 🙂
Ingredientai:
- 500 g varškės
- 2 kiaušiniai
- 4 v.š. cukraus (jei mėgstate labai saldžiai, galite dėti truputį daugiau, mums apibarsčius cukraus pudrą saldumo netrūko)
- 200 g kvietinių miltų
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 1 v.š. degtinės (tai apsaugos spurgas, kad neprisigertų aliejaus)
- žiupsnelis druskos
- aliejaus kepimui (kepiau nedideliame puode, tad sunaudojau max 0,5 l)
- cukraus pudros apibarstyti spurgoms
Instrukcijos:
- Cukrų ir kiaušinius ištrinti inde iki vientisos masės.
- Sudėti varškę, degtinę, žiupsnelį druskos ir gerai išmaišyti.
- Kitame inde sumaišyti kepimo miltelius su miltais.
- Miltus po truputį berti į varškę ir maišyti.
- Kai tešla bus ganėtinai tvirta, arbatiniu šaukšteliu kabinti tešlą ir drėgnomis rankomis suformuoti rutuliukus. Sudėti juos ant miltais pabarstyto stalviršio.
- Nedideliame puode įkaitinti aliejų. Aš į įkaitusį aliejų įmetu gabaliuką duonos, kai jis pradeda skrusti, dedu į puodą kepti spurgas.
- Apvalios spurgos pačios apsiverčia, tad lieka tik prižiūrėti ar puodas neprikrautas per daug ir spurgos laisvai plaukioja. Karts nuo karto patikrinti ar visos spurgos kepa vienodai.
- Iškepusias spurgas dėti į lėkštę išklotą popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų aliejus. Leisti atvėsti.
- Prieš nešant į stalą, spurgas apibarstyti cukraus pudra.
- Skanaus!
Šaltinis: E.Drąsutienė, O.Radaitienė, E.Starkienė, A.Sližienė – Valgių gaminimas (1992 leidimo metai, Vilnius), 295 psl.
Picos keksiukai
Kai širdis geidžia vakarienei salotų, bet žinai kad su jomis nepraslysi pro vaikus, jiems kepi picos keksiukus prie salotų 🙂 Ir tada visa šeimyna būna patenkina, net ir tėveliai, nugvelbę vieną kitą keksiuką. Jie super paprastučiai, matyt net ir vyresni vaikučiai juos galėtų išsikepti. Tiesą pasakius, nežinau koks jų skonis atvėsusių pilnai ar kitą dieną, nes mes juos visada suvalgom šiltus ir vienu prisėdimu.
Grikių košės ir varškės apkepas
irmą kartą gyvenime valgiau saldų grikių apkepą ? Man grikiai aplamai kur sunkiai įsivaizduojami. Dažniausiai valgom tik virtus su daug daug sviesto, arba dar varškės įsidedam. Bet nuobodu juk taip, tad čia man kažkas visai naujo. Valgėm su braškių uogiene ir buvo tikrai skanu. Fotografavau paskutinį apkepo gabaliuką atėmusi iš vyro lėkštės ? Vadinasi variantas tikrai vykęs, nors pradžioje į viską žiūrėjau skeptiškai.
Virtiniai iš plikytos tešlos
Na ir vėlgi – paprastumas slypi genealume! Kai išbandžiau šį receptą, koldūnų gaminimas tapo malonumu. Tikrai juos buvau seniai begaminusi, o va per porą pastarųjų mėnesių jau gal kokis 4 kartus gaminau. Pradžioje gaminau su mėsa, paskui pradėjau su varške. Visaip skanu. O tešla superinė, kaip ir buvo rašyta – nelimpa prie rankų, nesitraukia, labai malonu su ja dirbti. Mačiau, jog Skanus gyvenimas gamino labai panašią tešlą tik įdėjo kiaušinių. Manau tešla nuo to taptų tik dar skanesne, tiesiog iki to dar nepriėjau, nes žemiau pateikiamu receptu dar neatsidžiaugiu 🙂 Iš pateikiamo kiekio gaunasi tikrai daug – bet jei turit įdaro, visada galima pasigaminti daugiau ir perteklių užšaldyti tingioms vakarienėms. 😉
Pyragas su voveraitėmis
Gavusi voveraičių iš karto nusprendžiau, jog šiais metais reikia išbandyti kažką naujo su jomis. Kadangi jau pastebėjau, jog į darbą pietums neštis patogu nesaldžius pyragus, o ir vyro (grybų nemylėtojo) nebuvo namuose, tad šis receptas laimėjo mano atranką 🙂 Tik originaliame recepte druskos kiekis man buvo per didelis, tad čia pateikiu jau ne tokį sūrų variantą.
Cukinijų apkepas
Tai pirmas receptas, kuriame cukinijos patiko (nemaišė) ir padrąsino bandyti su jomis pasigaminti ką nors daugiau.
