Menu

Moliūginiai vafliai

  • Moliūginiai vafliai
  • Details
  • 2 Comments
  • Related Items

Ištraukiau iš šaldiklio dar vieną indelį moliūgų tyrės (nežinau ar džiaugtis, ar ne, bet jis nebuvo paskutinis). Nesinorėjo kažko neyprasto ar naujo, tad kaip tik buvo proga išbandyti žurnale peržvelgtą vaflių receptą su moliūgais. Kepiau jau kelis kartus. Labai viskas priklauso nuo moliūgų tyrės konsistencijos – jei ji skystesnė, tai pieno geriau nepilti viso, o po truputį, kad matytųsi ar jo ne per daug. Vafliuose jaučiasi tik labai švelnus moliūgų prieskonis. Padažo-sviesto nedariau, nes pas mus labiau mėgstami blynai valgyti su grietine, o ir saldumo blynuose pakankamai, tai kam tos kalorijos 🙂

(4 porcijoms)

1 p. miltų

1 v.š. rudojo cukraus

1 a.š. kepimo miltelių

1/4 a.š. druskos

1 kiaušinis, lengvai išplaktas

1 1/4 p. pieno

2/3 p. moliūgų tyrės

4 1/2 a.š. sviesto, ištirpinto

1/3 p. pekano (karijų) riešutų

Klevų sirupo ir spanguolių sviestui:

1/2 p. šviežių ar šaldytų spanguolių

1/4 p. klevų sirupo

1 p. sviesto, minkšto

Dideliame inde sumaišyti miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Kitame inde išmaišyti kiaušinį, pieną, moliūgų tyrę ir sviestą. Skystus produktus supilti į sausus ir lengvai išmaišyti. Sudėti riešutus ir kepti vaflius. Tuo tarpu nedideliame puode sumaišyti spanguoles ir sirupą. Virti ant vidutinės ugnies, kol susproginės spanguolės, apie 10 minučių. Tada mišinį supilti į nedidelį indą, kiek atvėsinti ir įmaišyti sviestą. Patiekti vaflius su paruoštu sviestu ir jei reikia ant viršaus užsipilti papildomai klevų sirupo.

Šaltinis: Taste of Home. October & November 2008

  1. Žalia Varna parašė:

    O kur to klevų sirupo gauti galima?… 🙂

  2. Aušra parašė:

    būna parduotuvėse, kažkada mačiau Rimi, bet šiaip tokio neturiu ir nesuku galvos dėl to 🙂 spintelės ir taip pilnos visko, kad tik spėk naudoti 🙂

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Šokoladinis žemės riešutų sviesto glotnutis

Šokoladinis žemės riešutų sviesto glotnutis

Kai norisi kažko ganėtinai sveiko, bet saldaus ir skanaus – puikiai tinka glotnučiai. Mano vaikai juos dievina, o man malonu juos gaminti, nes jie labai greitai paruošiami. Gal todėl pas mus šaldiklyje visada yra keli užšaldyti bananai. Nes kitur šaldytų bananų nenaudoju. Kepiniuose jie man kažkas nesuvokiamo. Nors žinoma kepu 🙂 Bet jau tada grynai vaikams, kai užvaldo smalsumas išbandyti kokį receptą.

Žemės riešutų sviesto avižiniai sausainiai

Žemės riešutų sviesto avižiniai sausainiai

Skanūs sausainiai su švelniu žemės riešutų skoniu ir šiek tiek sveikuoliški, nes avižiniai 🙂 Originale nurodytas kiekis pasirodė per didelis, tad nedėjau rudojo cukraus. Bet nors ir sumažinau cukraus kiekį per pusę, jie man vis tiek buvo per saldūs. Nors vaikai pusę sausainių suvalgė vienu ypu, o vyras labai neigė, kad jie per saldūs – sakė “Pats tas”.

Naminiai Rafaelo

Naminiai Rafaelo

Taigi teko ganėtinai smarkiai improvizuoti, nes šį kartą pritrūkau kokoso drožlių. Tad rezultate gavosi, ne balti rafaelo saldainiai, bet tortų papuošimuose išmaudyti varškės saldainiukai. Patikėkit, tik saldainiukais ir išeina juos pavadinti, nes buvo labai saldu, nors ir dėjau truputėlį mažiau cukraus nei originale. Čia pateikiu savo versiją, kurią visi skaniai suvalgėm per kelias dienas. Ir spėju vyrui tikrai patiko, nes prisikirto šių saldainiukų ir vėl uždraudė man daryti saldumynus…

Moliūgų duonelė su kakava

Moliūgų duonelė su kakava

Ir visai netyčia, ieškodama vaikams į mokyklą mielinių bandelių su šokolado gabaliukais, užmačiau šią duonelę. Grožis neišpasakytas! O ir moliūgų tyrės turėjau panašų kiekį, kiek reikėjo. Vaikai vakare su plonu uogienės sluoksneliu beveik visą ir suvalgė. Duonelė tik vos vos saldi, tikrai nėra mielinis pyragas. Ji tik apsimeta tokiu 🙂

Sausainiai su varškės sūriu

Sausainiai su varškės sūriu

Vieną kartą seneliai nupirko anūkams turguje naminio varškės sūrio. Tačiau sūris pasirodė neesąs toks skanus, kaip kad visi tikėjosi. Ilgai ir liūdnai gulėjo sūris šaldytuvo kamputyje susitraukęs, kol išaušo laiminga diena ir sūris buvo sunaudotas nesaldiems sausainiams, kurių skonis buvo unikalus – tarp sausainių ir keptų varškėčių. Visi liko patenkinti – vaikai, kad gavo skanių užkandžių, sūris – kad vis dėlto buvo skaniai suvalgytas, tėveliai – kad pinigai nebuvo išmesti veltui.